joomla slideshow with caption

 

„Žmonės pažįstami ginče ir kelionėje“ (Dž. Herbertas).

IKIMOKYKLINIS UGDYMAS

 12309703 1661202267452564 7697231563125905153 o

PRADINIS UGDYMAS

12307445 1661202934119164 228466875042022628 o

PAGRINDINIS UGDYMAS

PAGRINDINIS

Pamokų laikas

1.   8.20 - 9:05
2.   9.15 - 10.00
3. 10.10 - 10.55
4. 11.15 - 12.00
5. 12.20 - 13.05
6. 13.15 - 14.00
7. 14.10 - 14.55
8. 15.05 - 15.50

 

 

be patyciu

 logo 100

 

uz saugia lietuva rgb

Antro zingsnio mini

 

 2 OD logo lietuviskai SPALVOTAS

 

Vaiku linija 

 

 

logo lt

 

 

 mukis

 

aikos

 logosveik

 

 

 

 

kpartnerystės

 

 

forumo teatras

 

 

 

piliecio zadintuvas

 

 

soc integracijos

 

 

tapk

logo transpariancy int

 

 

 

nacegz

 

 

 


Stovykla „Mano Lietuvos saulės laikrodis“

 

 

Antrąją dieną pėsčiomis iškeliavome ieškoti labiausiai nutolusių Viešintų miestelio taškų. Nors miestelis nedidelis, bet kol radome visus taškus- gerokai pavargome.

Trečiąją dieną prisigaminę karštų sumuštinių ir susėdę į mokyklos autobusą iškeliavome ieškoti pačių nusistatytų labiausiai nutolusių Anykščių rajono taškų. Pradėjome nuo vakarinio Anykščių rajono taško, kuris yra Raguvėlės gyvenvietės pabaigoje. Pakeliui į pietinį rajono tašką aplankėme antruose Svirnuose esantį saulės laikrodį. Pietinis rajono taškas nebetoli Ukmergės esantis Žemaitkiemis, vakarinis taškas gerokai nutolęs nuo Svėdasų Tadauskuose, o šiaurinis taškas – netoli Adomynės Gudonių kaime. Kelionėje praleidome visą karštą birželio dieną.

Ketvirtadienį keliavome į šiaurinį Lietuvos tašką, kuris yra Aspariškių kaime. Pakeliui sustojome aplankyti Biržų pilies ir jos ekspozicijų, ieškojome senųjų laikrodžių, aplankėme karstinę įgriuvą - Karvės olą, goeloginį lanką, pasigrožėję Kirkiluose esančiais karstiniais ežerėliais kilome į Kirkilų apžvalgos bokštą. Aplankę Latvijos pasienyje esantį šiaurinį Lietuvos tašką, grįžę į Biržus žingsniavome Širvėnos ežere esančiu ilgiausiu Lietuvoje pėsčiųjų tiltu , jungiančiu Astravo dvaro rūmus su Biržų miestu.

Penktadienį lankėmės Varėnos rajone Musteikos kaime. Ten radome nuostabias autentiškas sodybas, senąją bitininkystę pristatantį muziejų. Nuvykę į Druskininkus pramogavome Aqua vandens parke, vaikščiojeme nuostabaus miesto Druskininkų gatvėmis, gėrėjomės turistinio miesto gėlynais, įspūdingais senaisiais Druskininkų pastatais, įvairių tikėjimų maldos namais. Pakeliui namo dar aplankėme Pirčiupių memorialą.

Po Joninių susirinkę vykome į Lietuvos centrą-Ruoščius, esančius Kėdainių rajone. Taip pat aplankėme Pelėdnagiuose esantį saulės laikrodį. Gyvenvietė sužavėjo medinėmis pelėdų skulptūromis, išsibarsčiusiomis po visus Pelėdnagius. Vėliau vykome į Kėdainius, kur vaikščiojome vieno didžiausių Lietuvoje Kėdainių senamiesčio gatvelėmis. Aplankėme ir Kėdainių parke esantį saulės laikrodį. Išvykdami iš Kėdainių sustojome prie mums neįprasto minareto, pabūvojome prie Mikalojaus Daukšos sodinto ąžuolo.

Antrąjį stovyklos antradienį vykome aplankyti rytinio Lietuvos geografinio taško Vosiūnų kaime(Ignalinos rajone). Kelionės pradžioje vykome į Etnokosmologijos muziejų. Ten susipažinę su muziejaus ekspozijomis dalyvavome edukacinėje pamokoje, susipažinome su įvairiais laiko matavimo kalendoriais ,saulės laikrodžių gaminimo principais, laiką matavome pačių pasigamintais saulės laikrodžiais. Ar tikslūs mūsų laikrodžiai tikrinome pagal muziejaus teritorijoje esančiuis saulės laikrodžius.

Labiausiai stovyklautojų laukta kelionė į vakarinį Lietuvos geografinį tašką Nidoje prasidėjo sustojimu Šiauliuose prie Šiaulių simbolio Šaulio skulptūros, vietinių Saulės berniuku vadinamo. Mums prie jo prieiti nepavyko, nes vyksta aikštės rekonstukcija, tad juo grožėjomės tik iš tolo. Kitas sustojimas- Laikrodžių muziejus Klaipėdoje. Ten sužinojome , kad laiką matuoti galime ne tik laikrodžiais, saulės laikrodžiais, bet ir išmokome pasigaminti vandens laikrodžius bei smėlio laikrodžius. Dar kartą pasitikslinome žinias apie smėlio laikrodžius, gnomono nustatymo kampus, pažaidėme muziejaus kieme įrengtus edukacinius žaidimus. Tada jau kėlėmės keltu į Smiltynę. Ten pirmasis sustojimas netoli Juodkrantės esančioje kormoranų perimvietėje, Juodkrantėje aplankėme Raganų kalną, vėliau kopėme į Naglio kopą ir pagaliau pasiekėme Nidą. Ten pasistiprinę žingsniavome Mirties slėniu, įveikę 170 pakopų laiptus ( ačiū Lukui, kuris jas visas suskaičiavo), pasiekėme ant Parnidžio kopos esantį saulės laikrodį. Vėliau leidomės pajūriu link labiausiai nutolusio vakarinio taško.

Grižę iš kelionių ir atsinešę visos stovyklos metu aplankytose vietose rinktus akmenukus katvirtadienį juos betonavome gamindami savo saulės laikrodžio sudedamąsias detales. Valandas dėliojome saulės laikrodžiams įprastais romėniškais skaitmenimis. Kas valandą bėgiojome į lauką ir žymėjome valandas pagal saulę.

Paskutiniąją dieną laukė pats atsakingiausias darbas. Reikėjo tiksliai išmatuoti ir išdėlioti saulės laikrodžio detales ir pagaminti mūsų saulės laikrodį. Teko prisiminti kaip išmatuoti kampus, kaip juos apskaičiuoti, kaip tiksliai nubrėžti.   Pasistegėme ir mūsų laikrodžiu galime matuoti laiką pagal saulę. Pabaigoje paskutinį kartą įvertinome draugus, skaičiavome gautis taškus ir apdovanojome geriausius stovyklautojus knygomis. Bet ir nelaimėję nenusiminė, nes visi stovyklautojai gavo saldžias dovanėles.

                                                                                      Projekto vadovė Lina Rožėnienė

20180625 133337

 

20180626 115936

 

20180626 125347

 

20180626 145426

 

20180627 125843

 

20180627 144104

 

20180627 154938

 

20180629 091335

 

druskininkai